Energijos gamyba


VE-3

 

VE-3 yra du energijos gamybos blokai su pagalbiniais įrengimais. Energijos gamybos bloką sudaro garo katilas, garo turbina su tinklo vandens šildytuvais, generatorius, transformatorius. Pagalbiniai įrengimai – tai kranto siurblinė, chemijos ūkio įrengimai, kuro ūkis, paleidimo katilinė, jungtinė siurblinė ir t.t. Gaminant energiją, pagrindiniai naudojami ištekliai yra vanduo, oras ir kuras – gamtinės dujos arba mazutas.

  • Svarbesnės datos:
  • 1980 m. – pradėta statyti elektrinė
  • 1984-01-07 – įjungtas energijos gamybos blokas Nr.1
  • 1986-09-11 – įjungtas energijos gamybos blokas Nr.2

 

VE-3 darbo principas:

 

Vanduo kranto siurblinės siurbliais imamas iš Neries upės ir tiekiamas į chemijos ūkį ir aušinimo bokštus. Chemiškai paruoštas vanduo iš chemijos ūkio tiekiamas į energetinius blokus ir šilumos tinklų vamzdynus nuostoliams padengti. Į garo katilą tiekiamas oras ir kuras. Vienu metu katile galima kūrenti ir dujas, ir mazutą. Degimo metu susidarę dūmai šalinami dūmsiurbiais per kaminą, kurio aukštis 250 m.

 

Kiekvienas garo katilas gali pagaminti 700 t/h perkaitinto garo, slėgis 140 bar ir garo temperatūra 545°C. Perkaitintas garas iš katilų patenka į turbinos aukšto slėgio dalį. ASC (aukšto slėgio cilindre) atidirbusio garo dalis grįžta į katilą ir jis vėl yra perkaitinamas iki 545°C. Šio garo slėgis yra 25 bar ir jis nukreipiamas į vidutinio slėgio turbinos dalį, o po to į žemo slėgio dalį.

 

Šilumos tinklų vanduo šildomas paimtu iš turbinos garu. Kondensaciniu režimu (kai energetiniame energijos bloke gaminama tik elektros energija) garas iš turbinos žemo slėgio dalies patenka į kondensatorių. Kondensatoriuje atidirbęs garas aušinamas cirkuliaciniu vandeniu, o cirkuliacinis vanduo aušinamas aušinimo bokštuose. Šiuo metu VE-3 daugiausia dirba termofikaciniu režimu, t. y. turbinoje atidirbęs garas šildo šilumos tinklų vandenį.

 

VE-2

 

  • Svarbesnės datos:
  • 1948 m. – pradėta elektrinės statyba
  • 1951-09-27 – įjungtas pirmasis 12MW galios turboagregatas
  • 1955 m. – pradėta tiekti šilumą pramonės įmonėms
  • 1956 m. lapkričio mėn. – pradėtas centralizuotas šilumos tiekimas gyventojams

 

VE-2 darbo principas:

 

VE-2 yra sujungta su VE-3 dviem jungiančiosiomis magistralėmis, kurių ilgiai: šilumos tinklų (ŠT) magistralės Nr. 1 – 5,6 km, Nr. 2 – 4,8 km. VE-2 šilumos tinklų vanduo yra pašildomas arba ataušinamas (grįžtančiu iš miesto vandeniu) iki nustatytos temperatūros ir tiekiamas į Vilniaus miestą vartotojams. Normalus darbas yra tuomet, kai grįžtantis iš centralizuoto šildymo tinklų vanduo iš dalies pašildomas pirmiausia VE-2 turbinos kondensatoriuose ir boileriuose, o vėliau tiekiamas į VE-3 toliau šildyti. Iš VE-3 vanduo yra grąžinamas atgal į VE-2, kur yra galutinai pašildomas vandens šildymo katiluose. Pasiekus reikiamą temperatūrą tiekiamas į miesto centrinio šildymo tinklus.

 

Garo ir vandens katilai kūrenami gamtinėmis dujomis arba mazutu. Degimo metu susidarę dūmai šalinami dūmsiurbiais per kaminus, kurių aukščiai yra 100 m. ir 150 m.

 

VE-2 vandens paruošimo įrenginiuose naudojamas vanduo iš Neries, kuris yra tiekiamas kranto siurblinės siurbliais. Vanduo išvalomas mechaninio valymo ir katijonitiniuose filtruose, o paskui yra tiekiamas nuostoliams padengti šilumos tinklų magistralėse ir garo katiluose.